L. K. Radvilaitės atnaujinančioje fundacijoje 1687 m. pažymėta, jog 1584 m. Kristupas Radvila įkūrė Biržų bažnyčią, suteikdamas sklypą pamokslininko namui, mokyklai ir špitolei. „Taip pat ir kitai bažnyčiai N. Radviliškio miestelyje tame pačiame Upytės paviete, įkuriant miestelį tais pačiais metais iš uolumo Dievo šv. Trejybėje garbei". Fundacija, atnaujinta, pažymint, jog ankstesni steigimo dokumentai žuvo karų su švedais metu Zigmanto ir Jono Kazimiero Vazų laikais. Liudvika Karolina nurodė, jog niekas ateityje negali pakeisti jos fundacijų bei minėtų valdų religijos.[1] Taigi neabejotina, kad N. Radviliškio mokykla atsirado 1584 m., nes Radvilos nesteigdavo bažnyčių be parapinės mokyklos prie bažnyčios.

Iki šiol turimi istorinių šaltinių duomenys leidžia teigti, kad 1584 metai yra pačio miestelio, reformatų bažnyčios ir mokyklos pradžios data.

Pirmosios mokyklos, tikriausiai, buvo privačiose arba bažnyčiai priklausančiose patalpose, nes sklypas mokyklai statyti buvo skirtas tik 1619 metais.

1801 metais liepos mėnesio 6 dieną Vilniuje vykusio sinodo kanonuose nurodoma, kad jo metu į Nemunėlio Radviliškį paskirtas mokytojas Juozapas Ceraskis.1803 metais rašoma, kad docentu paskirtas Vilhelmas Meršandas.1804 metais Meršandas iškeliamas į Biržus, o J. Ceraskis lieka ir toliau Nemunėlio Radviliškyje.

19 amžiaus pradžioje sinodas iš savo lėšų išlaikė aštuonias pradines mokyklas Lietuvoje, tame tarpe ir Nemunėlio Radviliškyje. Visos jos buvo pavestos vietinių kunigų globai. Apie vieno ar kito žmogaus sugebėjimą dirbti pradinės mokyklos mokytoju spręsdavo vietinis kunigas, kuris turėjo pasirūpinti ir tvarka mokykloje bei jos išlaikymu. Gabiam vargonininkui taip pat buvo leidžiama mokytojauti. Apie darbą Nemunėlio Radviliškio mokykloje kunigas sinodui atsiskaitė 1846 metais, pristatydamas ataskaitą raštu. Iš ataskaitos matyti, kad mokykloje mokėsi ne tik evangelikai reformatai, bet ir kitų tikėjimų vaikai.1855 metais mokytojavo Mykolas Šeferas, mokykloje mokėsi 14 mokinių - 11 berniukų ir 3 mergaitės.11 mokinių buvo evangelikai reformatai, 3 - liuteronų tikėjimo. Mokykla Nemunėlio Radviliškyje buvo galbūt vienintelė Lietuvoje, kur kartu su evangelikais reformatais mokėsi ir liuteronai.

Evangelikų reformatų pradžios mokyklose lietuvių kalba, greta lenkų bei vokiečių, buvo mokoma   pasirinktinai. Skaityti lietuviškai mokėsi dauguma vaikų, o rašyti lietuviškai beveik nesimokyta. Pavyzdžiui: 1828 metais Nemunėlio Radviliškio mokykloje iš 11 mokinių skaityti mokėsi: lenkiškai - 10, lietuviškai - 7, vokiškai - 2, latviškai - 1. Katekizmo mokėsi: lietuviškai- 6 lenkiškai - 6. Rašyti: lenkiškai - 8, rusiškai - 1, vokiškai - 1. Aritmetikos mokėsi 10 mokinių.

Kokia kalba vyko mokykloje pamokos priklausė nuo vietos kunigo - ar jis sugebėdavo rasti mokytoją mokanti vaiko gimtąją kalbą. 1819 metais sinodas atkreipė dėmesį, kad visi evangelikų reformatų tikėjimo nariai privalo mokėti skaityti. Tie, kurie jau mokėjo skaityti, į pamaldas bažnyčioje turėjo ateiti su giesmynėliais.

Mokytojams mokamas atlyginimas buvo nedidelis. Dėl lėšų stokos po 1862 metų mokyklos buvo uždarinėjamos. Ar buvo uždaryta Nemunėlio Radviliškio mokykla - žinių nėra. Leidimas sinodui iš naujo steigti mokyklas buvo gautas tik 1905 metais. Tų metų sinodas pavedė kolegijai pasirūpinti pradžios mokyklų, kuriose vaikai būtų mokomi gimtąja kalba, steigimu.

1804 metais įsteigta katalikų parapijos mokykla. Apie ją nepavyko rasti jokių archyvinių duomenų. Tikėtina, kad ir ją išlaikė katalikų bažnyčia.

1866 metais miestelyje atidaryta pirmoji valdinė mokykla. Tikriausiai pirmaisiais mokslo metais joje mokėsi tiktai naujai į mokyklą priimti vaikai arba katalikų mokyklos mokiniai, nes evangelikų reformatų mokyklos mokiniai į ją buvo perkelti tik 1867 metais. Kokia kalba naujojoje mokykloje vaikai buvo mokomi - žinių nėra. Tikėtina, kad pamokos vykdavo rusų kalba, nes lietuviška spauda 1864-1904 metais buvo uždrausta. 1905 metais pradinės mokyklos mokytojai privalėjo laikyti lietuvių kalbos egzaminą ir tik tada įgijo teisę dirbti lietuviškoje mokykloje. Kažkuriuo metu neaišku kuriam laikui ir mūsų miestelio mokykla galėjo būti uždaryta, nes archyviniuose dokumentuose nurodoma, kad valdinė mokykla buvo atkurta 1907 metais. Ar valdinės mokyklos uždarymo laikotarpiu veikė evangelikų reformatų ir katalikų parapijinės mokyklos - žinių nepavyko rasti.

 Dvidešimto amžiaus pradžioje Radviliškyje (taip jis buvo vadinamas iki 1919 metų) buvo dvi mokyklos: “Liaudies mokykla”, kurioje dirbo mokytojas p. Ostašev ir p. Drevinskas , bei Radviliškio 2 - oji mokykla, kurioje dirbo mokytoja F. Ostaševa.

1920 metų rugsėjo mėnesio 1 dieną Nemunėlio Radviliškyje įsteigta vidurinė mokykla. Pirmoji direktorė buvo Ona Puodžiūnaitė. Ji išbuvo tose pareigose iki 1924 metų sausio mėnesio 1 dienos. Pirmais mokslo metais veikė tik trys klasės ir buvo 74 mokiniai. Sekančiais metais jau buvo 94 mokiniai, o keturias klases baigė 17 mokinių.

1922-1923 mokslo metais mokėsi 88 mokiniai, baigė 13.

1923-1924 mokslo metais mokėsi 86 mokiniai, baigė 20.

1924-1925 mokslo metais mokėsi 84 mokiniai, baigė 13.

1925-1926 mokslo metais mokėsi 95 mokiniai, baigė 8.

1926-1927 mokslo metais mokėsi 86 mokiniai, baigė 14.

1927-1928 mokslo metais mokėsi 64 mokiniai, baigė 9.

1928-1929 mokslo metais mokėsi 55 mokiniai, baigė 12.

1929-1930 mokslo metais mokėsi 40 mokinių, baigė 12.

1930-1931 mokslo metais mokėsi 15 mokinių, baigė 5.

1930 metais rugsėjo mėnesį dėl mokinių stokos pirmoji ir trečioji klasės buvo likviduotos.

1924 m. - 1929 m. vidurinės mokyklos direktoriumi buvo Jonas Dragunevičius, 1931 metais - Petras Radžiūnas. Nuo kada jis direktoriavo - žinių nėra. Mokykla buvo mediniuose savivaldybės namuose.

1920 - 1931 mokslo metais gimnazijos posėdžiuose dalyvaudavo katalikų bei evangelikų reformatų kunigai. Jie mokykloje dėstė tikybą. Tikybos pažymys buvo rašomas į klasės ir mokyklos baigimo pažymėjimus, tuo tarpu tokių dalykų kaip muzika, dailė ir panašiai, rašomas ne pažymys, o “be to mokėsi“.

Nepriklausomos Lietuvos metais mūsų mokyklos buvo pavaldžios Biržų - Pasvalio apskrities valdybai, kuri mokėdavo algas mokyklos sargui, apmokėdavo mokyklos remonto darbus, mokymo priemonių įsigijimą ir t. t., už ką reikėdavo skubiai atsiskaityti. Pedagogų tarybos posėdžiuose dalyvaudavo direktorius, mokytojai, katalikų ir reformatų kunigai, tėvų komiteto atstovas. Svarstydavo ūkinius klausimus, pašalpų neturtingiems mokiniams skyrimą ir panašiai.

Apie mokytojų algas medžiagos neteko rasti, tačiau, sprendžiant pagal Pasvalio vidurinės mokyklos darbų mokytojų algas, vienos savaitinės pamokos vertė buvo apie l6 litų 56 centus.

Mokyklos sargo alga 100 litų mėnesiui 1934 metais malkų mokyklos vienai krosniai skirdavo 12 erdmetrių, mokytojui be šeimos – 17 erdmetrių, su šeima - 28 erdmetrius metams.

1919 metais mokytojo buto nuomos neapmokėdavo, tačiau šviesai kiekvienam mokytojui skirdavo po 50 auksinų mėnesiui. Vėliau žinių nėra. Pirmaisiais nepriklausomybės metais atlyginimai mokytojams dažnai vėluodavo. Pavyzdžiui: apskrities savivaldybei adresuotame laiške vienas mokytojų skundžiasi, kad atlyginimo už darbą negaunąs jau penkis mėnesius.

Mokytojai turėjo tarnybinius laipsnius. Pradedant nuo žemiausio:

Baigus keturias vidurinės mokyklos klases į atestatą buvo įrašomi šie dalykai: tikyba, lietuvių kalba, lotynų kalba, vokiečių arba anglų arba rusų kalba, matematika: (aritmetika, algebra, geometrija), fizika, istorija, geografija, gamta, visuomenės mokslas, paišyba, dailyraštis, dainavimas, gimnastika, rankų darbeliai, namų ruoša, specialinis dalykas.

Mokykloje buvo keletas užklasinės veiklos būrelių. Tikslaus jų skaičiaus ir duomenų apie jų veiklą rasti nepavyko. Iš senesnio amžiaus radviliškiečių pasakojimo, mokykloje buvo skautų organizacija. Apie šios organizacijos veiklą jokių duomenų rasti nepavyko. Neteko sutikti nei vieno buvusio skauto. Rasta žinių (tai patvirtino ir buvę mokiniai), kad mokiniai aktyviai dalyvavo miestelyje veikusiuose jaunųjų ūkininkų, radviliečių, Jaunosios Lietuvos jaunučių būreliuose. Apie jų veiklą rašytinės medžiagos neišliko, tik pora buvusių mokyklos mokinių gerai prisimena aktyvią radviliečių ir jaunųjų ūkininkų burelių veiklą.

 IŠRAŠAI IŠ NEMUNĖLIO RADVILIŠKIO VIDURINĖS MOKYKLOS SUSIRAŠINĖJIMO SU BIRŽŲ - PASVALIO APSKRITIES VALDYBA

1. Įdėjimas dubultų 16 langų stiklų - 218 Lt.
2. Staliaus darbas su moliavojimais - 150 Lt.
3. 4 spynos - 32 Lt.
4. Zavieckai 1 poris - 11,85 Lt.
5. Šriūbeliai - 0,80 Lt.
6. Pernica ir dažai - 150 Lt.
7. Už 2 taburetes - 12 Lt.
8. Už stalą - 15 Lt.
9. Už suolą - 35 Lt.
10. Sargui alga už lapkritį ir gruodį - 150 Lt.
11. Už raštynės būtą lapkritį ir gruodį - 30 Lt.
12. Už raštynės būtą priedas 1923 m. - 60 Lt.
13. Stogo dengimas ir vyniai - 100 Lt.
14. Skindeliai - 100 Lt.

Viso: 1054 Lt.65 centai.

Nemunėlio Radviliškio mokyklos direktorius - O. Puodžiūnaitė

1924 sausio 12 d. Nr. 2. Pasvalio apskrities valdybai.

1924 sausio 23 d..Nr.6 Biržų - Pasvalio apskrities valdybai.

1924 vasario 12 d. Nr. 591. Apskrities valdyba siunčia avanso dėl padengimo sąmatos 1924 metų po alga sargui ir kurui 200 Lt.

1924 vasario 20 d. Apskrities valdyba siunčia avanso dėl padengimo sąmatos 1923 m.385 Lt (Prieš tai mokykla savo raštu Nr. l16 šios sumos prašė).

1924 kovo mėn.20 d. Nr.1072 .Apskrities valdyba siunčia avanso dėl sąmatos padengimo 1924metų alga sargui ir kitoms išlaidoms 300 Lt.

1924.5.12 Nr. 149. Prašo apskrities atsiųsti 250 Lt avanso mokyklos sargui algai balandžio mėn. ir Velykų priedui mokėti bei kitiems mokyklos reikalams.

1924.6 Nr. 179. Prašo apskrities 350 Lt avanso gegužės ir birželio mėn. sargui algai mokėti, buto nuomai ir kitoms išlaidoms.

1924.6.20 Nr. 2462. Apskritis praneša, kad ”siunčia pinigus sąmatos avanso padengimui 1924 metų: alga sargui 5, 6, 7 mėn.1924 m.- 300 Lt, ūkio išlaidos ir buto nuoma - 200 Lt”.

1924.7.30 Nr.225. Mokykla prašo apskrities valdybos 800 Lt avanso mokyklos stogo remontui, mokyklos baltinimui, suolų ir mokslo priemonių įsigijimui.

1924.8.13 Nr. 233. Mokykla prašo “avanso 350 Lt sargo algai 8 mėn.150 Lt ir algos skirtumui 5 - 6 mėn. (100 Lt), taipogi raštinės ir ūkio išlaidoms”.

.1924.8.14 Mokykla gauna sargui algai 250 Lt, o ūkio išlaidoms tik 50 Lt.

1924.11.3 Nr. 363. Prašo Biržų - Pasvalio apskrities valdybą papildant “š.m. 9 mėn.13 d. Nr. 337 prašo” atsiųsti avanso sargui algai mokėti rugsėjo ir spalio mėn. 300 Lt, neturtingiems mokiniams pašalpos užsimokėjimui už mokslą š. m. antrą pusmetį. - 125 Lt, mokslo priemonių ir bibliotekos knygų įsigijimui, šviesai, kreidai, kaminų ir išeinamųjų vietų valymui, buto nuomai ir t. t. 375 Lt, viso 800 Lt ” Pasirašo direktorius Dragūnevičius.

1924. 12. 16 Nr. 378 Biržų - Pasvalio apskrities valdybai.

1924. 12. 17 Nr. 380 Biržų - Pasvalio apskrities valdybai.

24.12.17 Nr. 379 Biržų - Pasvalio apskrities valdybai.

24.12.31 Nr. 5456 Apskrities valdyba siunčia avanso padengimui sąmatos:

Daugiau vidurinės mokyklos susirašinėjimo su apskrities valdyba nėra. Yra tik Pasvalio apskrities valdybos 1919 metų raštas adresuotas Nemunėlio Radviliškio valsčiui (šiame rašte pirmą kartą mūsų miestelis vadinamas Nemunėlio Radviliškiu, o ne Radziviliški, Radzivilovo arba Radviliškiu ), kuriame nurodomos Nemunėlio Radviliškio valsčiaus mokyklų išlaikymui skiriamos lėšos.

1919 metais mokyklos buvo suskirstytos į 3 kategorijas:

Mokinių žinios buvo vertinamos penkiabale sistema. Baigus keturis pradinės mokyklos skyrius mokiniai laikydavo baigiamuosius egzaminus. Egzaminai vykdavo vieną dieną. Baigę keturis skyrius galėdavo toliau mokslą tęsti Biržų gimnazijoje. Kaip savo prisiminimuose apie Nemunėlio Radviliškio mokyklas rašo Ev. Reformatų kunigas Stasys Neimanas, trauka į Biržų gimnaziją prisidėjo ir prie Nemunėlio Radviliškio vidurinės mokyklos uždarymo. Citata: “Įsteigimo metais turėjo 74 mokinius, uždarant tik 15. Mokinių tėvams, turint keletą gimnaziją lankančių mokinių, buvo patogiau juos leisti į Biržų 8 klasių gimnazija, kur pirmuoju direktoriumi 1919 m. buvo Skultiškių kaimo parapijietis doc. Petras Šernas, kuris, švietimo ministerijos įgaliotas, suorganizavo gimnazijos mokytojų personalą”.

(P.S. Pasvalio apskrities savivaldybės duomenimis mokyklos įsteigimo metais joje mokėsi ne 74, o 88 mokiniai).

Baigę mūsų mokyklos 5 - kis arba 6 - šis skyrius galėdavo toliau stoti į gimnazijos 2 - rą arba 3 - čią klasę.

Baigus keturias vidurinės mokyklos klases į atestatą buvo įrašomi šie dalykai: tikyba ,lietuvių kalba; viena iš šių užsienio kalbų: vokiečių, anglų, rusų; matematika: aritmetika, algebra ir geometrija; fizika; istorija; geografija; gamta; visuomenės mokslas;paišyba; dailyraštis; dainavimas; gimnastika; rankų darbeliai; namų ruoša; specialinis dalykas. Kas tas „specialinis dalykas“ išsiaiškinti nepavyko.

Kiek yra žinių archyviniuose dokumentuose, Nemunėlio Radviliškyje mažiau dviejų pradinės mokyklos mokytojų nebuvo. 1919 metais miestelio liaudies mokykloje dirbo 3 mokytojai: P. Drevinskas, F. Ostaševa ir Ostašev. Buvo Radviliškio 1- i ir 2-ji mokyklos. Viena mokyklų (iki vidurinės mokyklos įkūrimo), buvo Parupėje buvusiame dvaro pastate, o antroji, tikriausiai, miestelyje savivaldybės pastate, kuriame vėliau mokėsi vidurinės mokyklos mokiniai. Abiejuose pastatuose buvo po dvi klasių patalpas perskirtas išardoma siena. Savivaldybės pastate įsikūrus vidurinei mokyklai, pradinės klasės buvo perkeltos į Parupę. Ten dirbdavo tik du mokytojai ir mokydavo keturis skyrius arba “klases”.

Uždarius vidurinę mokyklą 1932 metais įsisteigė 5-tas pradinės mokyklos skyrius, o l933 metais ir 6-tas skyrius. Šeši pradinės mokyklos skyriai buvo iki 1944 metų pavasario, kada miestelis, o kartu ir abu mokyklos pastatai sudegė. Šešių skyrių pradinėje mokykloje dirbdavo 3 arba keturi mokytojai. Tai priklausė nuo mokinių skaičiaus.

ONOS DAGYTĖS-MILIENĖS, gim. 1913 metais prisiminimai apie Oną Puodžiūnaitę-Janulionienę ir Nemunėlio Radviliškio progimnaziją.

ALVINOS DREVINSKAITĖS-SKIAUTERIENĖS prisiminimai apie mokytoją ir ilgametį Nemunėlio Radviliškio pradinės mokyklos vedėją Petrą Drevinską.

BIRUTĖS NATKAITĖS-MOZŪRIENĖS prisiminimai apie tėvų komiteto rūpinimąsi dėl progimnazijos išlikimo l931 metais.