Petras Drevinskas gimė apie 1885 metus. Tėvai nuomodavo ūkininkų žemę arba buvo pusininkai. Šeimoje augo trys sūnūs ir trys dukterys. Vieną vaikų norėjo pamokyti. Kadangi Petras buvo gabiausias, tai mokė jį. Baigė Bauskės ir Mintaujos gimnazijas ir mokytojų kursus. Nemunėlio Radviliškyje P. Drevinskas buvo pirmas lietuvis mokytojas. Jam teko dirbti abiejose miestelio mokyklose: Parupės ir miestelio. 1929 metais pasiligojo, be to visiems mokytojams reikėjo papildomai perlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, ir P.Drevinskas išėjo į pensiją.

Po pirmo pasaulinio karo dalino Parupės dvarą. P.Drevinskui irgi atmatavo 8 hektarus, tačiau pasipylė pavyduolių skundai (kam mokytojui reikalinga žemė?), todėl žemę atėmė, paliko tik vieną hektarą namui pasistatyti. Atsiet, mokytojai neturi teisės žemės turėti.

Mokytojas eilę metų buvo reformatų parapijos kuratoriumi. Bendravo su katalikų ir reformatų kunigais. Žmona buvo katalikė, tai kalendai priimdavo abu kunigus: vieną kart vieną, kitą kart kitą. O jeigu kunigai sutardavo, tai ir abu kartu.

Dalyvavo miestelio visuomeniniame gyvenime, aktyviai rėmė gaisrininkus.

Petras palikuonių neturėjo.

Tuo metu Birutės Mozūrienės tėvas Petras Natka buvo progimnazijos tėvų komiteto pirmininkas. Stengdamasis, kad miestelyje išliktų progimnazija, tėvų komiteto įpareigotas važiavo į tuometinę Lietuvos laikinąją sostinę pas švietimo ministrą p. Šakenį. Pavyko su ministru pasikalbėti, tačiau šis nieko konkretaus neprižadėjo. Savo sprendimą žadėjo pranešti vėliau.

1931 metų gegužės mėn. Biržuose buvo atidengiamas paminklas Radvilai. Svečių iš sostinės tarpe buvo ir ministras Šakenis. P.Natka vėl rašė prašymą Biržų burmistrui, kad šis suorganizuotų susitikimą su ministru. Susitiko, tačiau ministras pasakė, kad išlikti progimnazijai “sąlygų nėra”